Kodėl mums vis dar sunku kalbėti apie savižudybę? pokalbis su psichologu P. Skruibiu

JURGITA JURKUTĖ

Savižudybių tema mūsų šalyje vis dar yra tabu ir stigma. Jurgita Jurkutė, praėjusiais metais TEDxVilnius konferencijoje pasidalinusi savo asmenine patirtimi ir sulaukusi visuomenės paramos, ėmėsi prasmingos iniciatyvos – kalbinti psichologus ir griauti įvairius mitus, susijusius su savižudybėmis. Jūsų dėmesiui siūlome pirmąjį iš trijų vaizdo pokalbių, pritaikytų ir kurtiesiems. Psichologas Paulius Skruibis pasakoja, kodėl mūsų visuomenėje vis dar sunku kalbėti apie savižudybę šeimoje.



bernardinai.lt


Arkivyskumas Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaiminuoju

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Iškilmingas arkivyskupo Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šv. Sostu. Paskutinis lietuvis palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – tai žingsnis į pripažinimą šventuoju.

Arkivyskupas Teofilius Matulionis yra sakęs: „Kai pamanai, koks geras ir gailestingas yra Viešpats: savuosius suranda miškuose, tundrose, vidurnaktį... Širdingai dėkui Jam! Gerai sutvarkė Apvaizda, kad ir mus – brolius kunigus – atsiuntė ten, kur tikintieji. Kur avys – ten ir ganytojai.“



Skaityti daugiau

Kelionė su Teofiliumi (2017-ųjų sausi)

Vienybės ilgesys Teofiliaus tarnystėje

Sausio 18-25 dienomis Bažnyčios liturginiame kalendoriuje meldžiamasi už krikščionių vienybę. Istorijos bėgyje krikščionybė išgyveno skaudžių skilimų, kurių pagrindinė priežastis glūdi žmogaus nuodėmingume, dažnai besislepiančiame po politiniais ar ekonominiais motyvais. Jei krikščioniškuose kraštuose tikintieji buvo beveik apsipratę su šiuo blogiu, tai misijose krikščionių susiskaldymas kėlė didžiulę grėsmę Kristaus Evangelijos plėtrai. Misijas vykdė ne tik katalikai ar stačiatikiai, bet taip pat ir įvairios protestantų bažnytinės bendruomenės, todėl krikščionybę norintiems priimti pagonims buvo nesuprantami misionierių tarpusavio ginčai dėl tikėjimo. Tad krikščionių vienybės ilgesys ir ekumeninio judėjimo ištakos 19 amžiaus pabaigoje kilo misijų kraštuose. Žymiai vėliau Vatikano II Susirinkimas rašys: krikščionių pasidalijimas „atvirai prieštarauja Kristaus valiai, ir yra papiktinimas pasauliui, ir kenkia šventam uždaviniui skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (UR 1).



Skaityti daugiau

Šeima moko Bažnyčią mylėti

Daug metų Artumos svarbiausia teminė skiltis buvo „Didelės ir mažos kryžkelės“, o štai šįmet ją nutarėme vadinti „Meilės džiaugsmas“! Mat būtent taip popiežius Pranciškus pavadino savo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia – apie meilę šeimoje. Šis laiškas mums, kaip šeimos žurnalui, pasirodė toks aktualus ir įdomus, kad sumanėme visus šiuos metus skirti jam aptarti. O apie jo atsiradimo aplinkybes ir tikslus turbūt geriausiai Lietuvoje žino kardinolas Audrys Juozas BAČKIS – ne tik dėl to, kad jis yra LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas, pats dalyvavęs šeimai skirtame sinode, bet ir todėl, kad jam nuolat rūpėjo ir teberūpi šeimų gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai.

Kodėl eilinė šeima turėtų domėtis šiuo dokumentu? Gal jį studijuoti derėtų tik kunigams, šeimos centrams, sielovadininkams?

Šis dokumentas kilo iš Visuotinės Bažnyčios rūpesčio dėl šeimos, išgyvenančios krizę visuose kraštuose, skirtingai pagal žemynus. Šiandien, kai skleidžiamos įvairios ideologijos, atvirai puolančios šeimą, nebepriimančios prigimtinio įstatymo, Dievo plano sukuriant vyrą ir moterį, Bažnyčia rūpinasi matydama daug dėl įvairiausių motyvų nelaimingų ir išyrančių šeimų, tad nori išreikšti begalinį savo rūpestį dėl šeimos.



Skaityti daugiau

A†A garbės prelatas Antanas Maskeliūnas
(1931–1954–2017)

2017 m. sausio 11 d., Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose, mirė garbės prelatas Antanas Maskeliūnas. Garbės prelatas Antanas Maskeliūnas gimė 1931 m. kovo 19 d. Vainiūnų kaime, Lazdijų rajone. Mokėsi Seirijų pradžios mokykloje, Alytaus I-oje vidurinėje mokykloje. 1950 – 1954 m. studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1954 m. gruodžio 19 d. vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo pašventintas kunigu.



Skaityti daugiau

Kad susivienytume, turime mylėti

Sausio 18-25 d. pradėsime maldos už krikščionių vienybę aštuondienį, kurio ištakos – vieno amerikiečių kunigo tėvo Polio Votsono (Paul Wattson) iniciatyva. Toks aštuondienis pirmąsyk įvyko 1908 m. T. Polis Votsonas parinko jai datas tarp sausio 18 ir 25 d., kad maldų aštuondienis baigtųsi Šv. Pauliaus Atsivertimo šventės dieną. Juk krikščionių vienybė reikalauja atsivertimo; ji neįmanomą be per¬keičiančios Kristaus šviesos. Šviesa kelyje į Da¬maską iki širdies gelmių sukrėtė Saulių. Ji per¬keičia ir mūsų žvilgsnį, kuriuo žiūrime vieni į kitus, ji leidžia mums palikti išankstines nuostatas ir jau pramintus kelius.



Skaityti daugiau

Sausio mėnesio skelbimai

• Sausio 1 d. – Švč. M. Marijos – Dievo Gimdytojos iškilmė. Naujieji Metai. Ir pirmasis mėnesio sekmadienis:
- Visose Šv. Mišiose melsimės į Švč. M. Mariją aukojusiųjų intencijomis.
- Atsiliepdami į popiežiaus kvietimą melsime taikos sau ir pasauliui.
- Visas Šv. Mišias pradėsim himnu „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“
- Už pamaldų dalyvavimą Šv. Mišiose, kuriose kalbamas arba giedamas himnas „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“ suteikiami visuotiniai atlaidai.
• Sausio 2 d. – pirmasis mėnesio pirmadienis:
- 18 val. sudėtinės Šv. Mišios už mirusius aukojusiųjų intencijomis.
• Sausio 3 d. – pirmasis mėnesio antradienis:
- 8 val. sudėtinės Šv. Mišios į Šv. Antaną aukojusiųjų intencijomis.
• Sausio 5 d. – pirmasis mėnesio ketvirtadienis:
- Nuo 8.30 val. iki 18 val. Švč. Sakramento adoracija.




Skaityti daugiau

Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos kalėdinis sveikinimas

Mielieji,

neseniai užbaigėme ypatingą Dievo malonės metą – Gailestingumo metus. Tačiau Jubiliejinių metų aidai vis dar skamba mūsų protuose ir širdyse. Jie primena, jog Dievo gailestingumas tęsiasi amžinai ir niekada neišsenka. Atpažindami ir su dėkingumu priimdami jo gailestingumą, gyvai atsiliepiame į Jėzaus norą, perteiktą per šventąją seserį Faustiną: „Trokštu, kad visas pasaulis pažintų mano gailestingumą“ (D 687).

Šventosios Faustinos perduoti dieviškąjį gailestingumą skelbiantys Viešpaties žodžiai mums yra labai svarbūs. Jie užtikrina, jog galime naujai priimti Dievą kaip mums artimą, mus vertinantį, branginantį, mumis pasitikintį. Pasibaigus Jubiliejiniams metams neturi pasibaigti mūsų pastangos priimti, išgyventi bei liudyti Dievo gailestingumą. Taip pat ir žmogaus gailestingumą, pasireiškiantį artimo meilės darbais.




Skaityti daugiau

Su gimtadieniu, Jėzau

Neretai Šv. Kalėdos vaikams (o kartais ir suaugusiesiems) asocijuojasi tik su Kalėdų senelio laukimu, šurmuliu, galbūt net rūpesčiais ieškant dovanų, bet tikroji Kalėdų švenčių prasmė daug gilesnė. Adventas – džiugaus laukimo metas, vainikuojamas Kūčių vakaru – kūdikėlio Jėzaus gimimu. Šis katalikiškojo pasaulio įvykis mums skelbia žinią, kad gimęs Atpirkėjas padovanojo mums save kaip dovaną – gydančią, guodžiančią, raminančią mūsų širdis ir sielas.

Mūsų visų pareiga Viešpaties gimimo dieną paminėti iškilmingai. Deja, kintantys visuomenės prioritetai ir greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja kitokią realybę. Ko mums labiau reikia? Dievo artumo, gilesnio tikėjimo prasmės ieškojimo, gerų darbų ar lakstymų po prekybos centrus ieškant dovanų, pasilinksminimų ir besaikio persivalgymo švenčių proga?



Skaityti daugiau



Adventinis koncertas šeimai - „Ant angelo sparnų“

Gruodžio 11 dienos popietę parapijos namuose vyko adventinis koncertas šeimai „Ant angelo sparnų“ , kurį organizavo Vilkaviškio dekanato šeimos centras. Renginio svečiai – Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“ (vad. L. Venclovienė). Žiūrovus maloniai nustebino kiek atjaunėjusi parapijos namų salė, su milžinišku angelo karpiniu priešakyje. Šeimos centro savanoriai čia darbavosi ne vieną dieną.

Degančios žvakės Adventiniame vainike, choro dainos ir renginio vedėjos Linos Skaisgirienės eilės kvietė žiūrovus į kelionę laiku – nuo ilgesingų žiemos vakarų iki saulės grįžimo laukimo po Kūčių nakties. Žiūrovai buvo kviečiami pamąstyti, kiek Atjautos, Paguodos, Vilties ir Laiko dovanojame vieni kitiems.



Skaityti daugiau