Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos kalėdinis sveikinimas

Mielieji,

neseniai užbaigėme ypatingą Dievo malonės metą – Gailestingumo metus. Tačiau Jubiliejinių metų aidai vis dar skamba mūsų protuose ir širdyse. Jie primena, jog Dievo gailestingumas tęsiasi amžinai ir niekada neišsenka. Atpažindami ir su dėkingumu priimdami jo gailestingumą, gyvai atsiliepiame į Jėzaus norą, perteiktą per šventąją seserį Faustiną: „Trokštu, kad visas pasaulis pažintų mano gailestingumą“ (D 687).

Šventosios Faustinos perduoti dieviškąjį gailestingumą skelbiantys Viešpaties žodžiai mums yra labai svarbūs. Jie užtikrina, jog galime naujai priimti Dievą kaip mums artimą, mus vertinantį, branginantį, mumis pasitikintį. Pasibaigus Jubiliejiniams metams neturi pasibaigti mūsų pastangos priimti, išgyventi bei liudyti Dievo gailestingumą. Taip pat ir žmogaus gailestingumą, pasireiškiantį artimo meilės darbais.

Šiomis dienomis švenčiamas Jėzaus Kristaus gimimas taip pat yra didis Dievo gailestingumo, jo maloningumo, savęs dovanojimo pasireiškimas. Jubiliejinių metų paskatinti priimkime dėl mūsų gimusį kūdikį Jėzų kaip ypatingą Dievo gailestingumo įsikūnijimą, nepaprastai brangią dovaną žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Supraskime, jog jis atėjo, kad mus be galo dosniai apdovanotų.

Kaip skelbia Kalėdų dienos Evangelija: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais“ (Jn 1, 12). Taigi Jėzaus Gimimo šventės mums primena ne tik kūdikį Jėzų, bet ir mūsų išaukštinimą būti Dievo vaikais. Šiuo šventišku laiku kviečiu: suraskime laiko drauge su šeima, su artimiausiais žmonėmis, stabtelėti prie Kalėdų nakties stebuklo. Bažnyčiose jį mums vaizdingiausiai pristato prakartėlė. Prie jos melsdamiesi pastebime, jog Betliejuje Dievas tarp mūsų pasirodė kaip visiškas vargšas. Paslėpdamas savo dievišką didybę ir galią jis paliko regimą tik pačią Dievo gerumo, gailestingumo, meilės žmonėms žinią. Tokia dalijimosi su kūrinija meile žinia, išsakyta per visiškai silpno kūdikio gimimą, labai paprasta. Ji suvokiama visiems, net vaikams. Visiems, kaip šv. Kalėdų naktį skelbia angelai, geros valios žmonėms. Ji mums aiški, jei turime kiek nors gerumo, gailestingumo ir meilės. Tada Dieviškąjį Kūdikį priimame džiugia širdimi, jam neliekame abejingi, dėkojame, atiduodame deramą garbę. Tokiu būdu kasmet per šv. Kalėdas Dievas leidžia mums pasitikrinti, ar nenutolome nuo svarbiausių žmogiškos būties pagrindų – Dievo ir artimo meilės.

Pamatykime dieviško gailestingumo mums dovanotą Jėzaus gimimo stebuklą, mus įgalinantį būti Dievo vaikais, jam artimais ir jo mylimais. Atpažinkime jį, nesupainiokime jo su daug mažiau reikšmingais dalykais, nors ir apipintais blizgesiu, turtingumu ir siekiančiais patraukti mūsų dėmesį šiuo šventiniu laiku.

Šalia tik ką gimusio Jėzaus budi jo Motina Marija su šventuoju Juozapu. Vilniuje, Aušros Vartuose, Mariją vadiname Gailestingumo Motina. Prašykime, kad ir ji, buvusi taip arti Jėzaus, apglėbta jo dieviškos gailestingosios meilės, būtų mums nuostabaus Kalėdų stebuklo pažinimo mokytoja.

Viso to linkėdamas ir dalydamasis Viešpaties Gimimo džiaugsmu visus Jus nuoširdžiausiai sveikinu.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila